Nors kartais sunku ar atrodo neįmanoma, bet visuomet tikėk stebuklais. Kai nesiseka, liūdna ir nesinori nieko nieko-ypač tikėti kuo nors geru, vien paprastas tikėjimas stebuklu gali pakeisti ir pačią sudėtingiausią situaciją. Stebuklai ir yra vadinami stebuklais, nes jie nelaukti ir begalo džiuginantys, ir jie- Dievo dovana. Kartais būna sunku tikėti, ir nesinori net pradėti tai daryti,- tuomet prisimink nepaprastą trejetą: Meilė, Tikėjimas ir Viltis.
Kai nerandi savyje meilės (o meilės būtent ir reikia pradėti ieškoti SAVYJE), – dar lieka tikėjimas ir viltis, ir šiame trejete paskutinė- Viltis- yra VISUOMET, kad ir kaip nesisektu.
Kai žmogus nepraranda vilties- jis būna stiprus, nes net jei jam dėl ko nors skaudu bei liūdna- viltis jį gaivina teikdama krislelį džiaugsmo ateities perspektyvoje.
Didžiausia viltis kokia begali būti žmogui- tai tikėjimas amžinuoju gyvenimu. Jėzus sako: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Kas myli pasaulį, tame nėra meilės Tėvui, nes visa, kas yra pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ 1 Jn 2, 15-17. Viskas praeina- ir liūdesys, ir kartėlis, ir vienatvė, bet vilimasis amžinuoju gyvenimu, kurį paveldėsime jei vykdydami Dievo valią įveiksime visus mums duotus žemiškus sunkumus,- yra tarsi džiugus laukimas grįžimo namo.
Kai žmogus jaučiasi nepaaiškinamai vienišas (pavyzdžiui, kai jį supa daug žmonių, ar net gi kai supa patys mylimiausi ir artimiausi),užplūsta ilgesys kažko tokio, ko neįmanoma apibūdinti. Tai yra ilgesys to, iš kur žmogus atėjo- jo dvasinių namų. Visišką pilnatvę teikia tik Dievas, kai jaučiame jo buvimą šalia- nebesijaučiame tušti, ar kad “kažko” dar trūksta. Tikėjimas amžinuoju gyvenimu, į kurį mes esame pašaukti, yra svarbu dar čia, žemėje, jei norime jaustis laimingais ir stipriais kad ir kokios aplinkybės mus besuptų. Kai tikime- nebebijome jokių nelaimių, nes tikime (o tai labai artima “žinojimui”), kad viskas praeina, ir mūsų laukia didelis džiaugsmas danguje. O Viltis yra paskutinis žiburėlis liūdinčio žmogaus širdyje, ir yra svarbus elementas stiprinantis kasdienybėje.
Kad niekuomet nepritrūktų jėgų,- stenkis visuomet sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris sako: „Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį! “Jn 16, 29–33